Kuo pavojingi hormoniniai vaistai?

Hormoniniai vaistai yra vieni iš dažniausiai skiriamų medikamentų gydant įvairias ligas. Nors jie gali būti labai veiksmingi, svarbu žinoti, kuo pavojingi hormoniniai vaistai, kaip jie veikia organizmą ir kodėl savarankiškas jų vartojimas gali kelti rimtą grėsmę sveikatai.

Hormoniniai vaistai – kas tai?

Hormoniniai vaistai – kontraceptinės tabletės, kortikosteroidai, insulinas ar skydliaukės hormonai – padeda gydyti daugybę būklių: nuo menopauzės simptomų ir skausmingų uždegimų iki cukrinio diabeto ar skydliaukės sutrikimų.

Tyrimai rodo, kad ilgalaikis arba vyresniame amžiuje taikomas gydymas gali šiek tiek padidinti kraujo krešulių (insulto, giliųjų venų trombozės), širdies ligų, tulžies pūslės sutrikimų bei kai kurių vėžio tipų (krūties, gimdos) riziką.

Taip pat dažnai pasitaiko ir šalutinių poveikių, tokių kaip galvos skausmai, nuotaikų svyravimai, svorio augimas ar nuovargis.

Rizikos laipsnis priklauso nuo:

• Vartojamų hormonų tipo
• Dozės
• Vartojimo trukmės
• Amžiaus
• Individualios sveikatos būklės

Dėl šių priežasčių hormonų terapija turi būti skiriama individualiai, įvertinus visus privalumus ir galimas rizikas. Gydytojas padeda nuspręsti, ar gydymas receptiniais vaistais yra tinkamas.

Kaip veikia hormoniniai vaistai?

Hormoniniai vaistai, priklausomai nuo sveikatos sutrikimų, kurį siekiama gydyti, veikia papildydami, pakeisdami ar slopindami natūralių hormonų veiklą organizme. Pavyzdžiui, kontracepcijos atveju estrogenas ir progestinas slopina ovuliaciją, sutirština gimdos kaklelio gleives ir taip užkerta kelią pastojimui. Menopauzės atveju papildomas estrogenas ir progesteronas atkuria hormonų pusiausvyrą ir mažina menopauzės simptomus. Skydliaukės vaistai kompensuoja skydliaukės hormonų trūkumą. Kortikosteroidai slopina tam tikrų hormonų gamybą, taip slopindami per stiprų organizmo atsaką.

Hormoninių vaistų indikacijos

Hormoniniai receptiniai vaistai pritaikomi daugelyje sričių. Štai svarbiausios:

Pakaitinė hormonų terapija (PHT) menopauzei

Pakaitinė hormonų terapija (PHT) – dažniausiai reikalinga tuomet, kai moters organizme atsiranda hormonų koncentracijos pokyčiai – menopauzės periodu arba kai kurių genetinių ir ginekologinių ligų atveju.

Ji padeda sumažinti menopauzės simptomus, atkurdama estrogeno ir progesterono pusiausvyrą. Taip pat veiksmingai mažina karščio bangas, naktinį prakaitavimą, makšties sausumą ir emocinius svyravimus. Vis dėlto šis gydymo būdas turi būti taikomas gydytojui prižiūrint, nes gali kelti tam tikrų rizikų.

• Šalutiniai poveikiai: krūtų jautrumas, pilvo pūtimas, pykinimas, padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
• Galimos pavojingos rizikos: padidėjusi krūties vėžio tikimybė, kraujo krešulių susidarymas (trombozė), insultas, plaučių embolija.

Hormoninės vėžio terapijos

Hormonų terapija dažnai taikoma krūties ir prostatos vėžiui gydyti, nes padeda sumažinti ar blokuoti hormonus, skatinančius naviko augimą. Šie vaistai dažnai derinami su kitomis onkologinėmis terapijomis, siekiant didesnio gydymo efektyvumo.

• Šalutiniai poveikiai: karščio bangos, libido sumažėjimas, nuovargis, kaulų retėjimas, nuotaikų svyravimai.
• Galimos pavojingos rizikos: sparčiai mažėjantis kaulų tankis (didelė lūžių rizika), širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kraujo krešulių susidarymas, sunkūs depresijos epizodai, metaboliniai sutrikimai.

Kortikosteroidai – uždegimo ir autoimuninių ligų gydymas

Kortikosteroidai yra stiprūs priešuždegiminiai vaistai, naudojami astmai, alergijoms, autoimuninėms ligoms ir kitoms uždegiminėms būklėms gydyti. Nors trumpalaikis vartojimas dažnai yra saugus, ilgalaikis gali turėti rimtų pasekmių.

• Šalutiniai poveikiai: svorio priaugimas, nuotaikų svyravimai, padidėjusi infekcijų rizika, osteoporozė.
• Galimos pavojingos rizikos: padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir steroidinio diabeto rizika, sunkios infekcijos, kaulų lūžiai, raumenų silpnumas, aukštas kraujospūdis, Kušingo sindromas, širdies ir inkstų funkcijos sutrikimai.

Insulinas diabeto kontrolei

Insulinas yra būtinas I tipo diabetui gydyti ir dažnai skiriamas II tipo diabetui kontroliuoti. Tinkamai parinkta dozė padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, tačiau neteisingas vartojimas gali būti pavojingas.

• Šalutiniai poveikiai: hipoglikemija, svorio pokyčiai, injekcijos vietos sudirgimas.
• Galimos pavojingos rizikos: sunki hipoglikemija (alpimas, traukuliai, koma), insulino perdozavimas, retos alerginės reakcijos, netinkamo vartojimo atveju – padidėjusi ketoacidozės rizika.

Skydliaukės hormonai – medžiagų apykaitos atkūrimui

Levotiroksinas – pagrindinis hipotirozės gydymo vaistas – padeda atkurti normalų metabolizmo tempą ir energijos balansą. Dažniausiai jis gerai toleruojamas, tačiau netinkamai paskirta dozė gali būti kenksminga.

• Šalutiniai poveikiai (dažniausiai perdozavus): širdies plakimas, nerimas, nemiga, gausus prakaitavimas, svorio pokyčiai.
• Galimos pavojingos rizikos: širdies ritmo sutrikimai (aritmijos), krūtinės skausmas, padidėjusi miokardo infarkto rizika, greitesnis kaulų tankio mažėjimas, hipertireozė dėl per didelės dozės.

Širdies ir trombozės rizika vartojant hormoninius preparatus

Hormoninė terapija, įskaitant pakaitinę hormonų terapiją (PHT) ir geriamuosius kontraceptikus, gali padidinti širdies ligų, insulto ir veninės tromboembolijos riziką.

Estrogenų turintys preparatai gali tirštinti kraują ir skatinti kraujo krešulių susidarymą, o sunkesniais atvejais tai gali sukelti plaučių emboliją. Kortikosteroidai šią riziką dar labiau padidina, nes kelia kraujospūdį ir skatina skysčių kaupimąsi organizme.

Hormoniniai vaistai imituoja arba papildo natūralų hormonų kiekį organizme, todėl ilgalaikis ar netinkamas jų vartojimas gali išbalansuoti endokrininę sistemą.

Su hormoninių vaistų vartojimu susijusi vėžio rizika: ką svarbu žinoti

Pakaitinė hormonų terapija gali padidinti krūties vėžio riziką. Šis padidėjimas priklauso nuo hormonų tipo (estrogeno ir progesterono derinio), vartojimo trukmės ir pacientės amžiaus. Vien estrogenų terapija labiau susijusi su endometriumo ir kiaušidžių vėžio rizikos padidėjimu.

Geriamieji kontraceptikai gali nežymiai padidinti krūties ir gimdos kaklelio vėžio riziką, tačiau kartu jie sumažina tikimybę susirgti kiaušidžių ir storosios žarnos vėžiu. Rizikos padidėjimas yra nedidelis ir išnyksta praėjus keleriems metams po nutraukimo.

Ilgalaikis anabolinių steroidų vartojimas siejamas su padidėjusia gerybinių kepenų navikų (adenomų) rizika. Nors žinoma, kad dalis jų gali supiktybėti, tiksli šio proceso rizika nėra aiškiai nustatyta.

Metaboliniai ir kaulų sveikatos sutrikimai

Kortikosteroidų poveikis organizmui gali būti reikšmingas: jie dažnai skatina svorio augimą, hiperglikemiją, osteoporozę bei aukštą kraujospūdį. Ilgalaikis šių hormonų vartojimas siejamas su kaulų lūžiais net 21–30 proc. atvejų ir iki keturių kartų padidėjusia diabeto rizika.

Per didelis skydliaukės hormonų kiekis gali lemti padažnėjusį širdies ritmą, gausų prakaitavimą ir spartesnį kaulų masės mažėjimą. Tuo tarpu insulino terapija, ypač jei ji taikoma netinkamai, padidina hipoglikemijos, širdies priepuolio ir inkstų pažeidimo riziką.

Šie šalutiniai poveikiai dažniausiai atsiranda dėl neteisingos dozės ar ilgalaikio hormonų vartojimo, todėl svarbu juos reguliariai kontroliuoti.

Ilgalaikis geriamųjų kortikosteroidų vartojimas gali neigiamai paveikti kaulų sveikatą, todėl gydytojas gali rekomenduoti padidinti kalcio ir vitamino D kiekį maiste arba vartoti papildus. Tai padeda gerinti ir palaikyti normalų kaulų tankį. Taip pat naudingi ir jėgos pratimai su svarmenimis – jie stiprina tiek kaulus, tiek raumenis.

Pacientams, sergantiems gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, rekomenduojama atidžiai stebėti cukraus kiekį kraujyje, nes geriamieji kortikosteroidai gali jį padidinti. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali pateikti ir daugiau rekomendacijų, todėl svarbu jam pateikti visą savo sveikatos istoriją, įskaitant turimas ligas ir vartojamus vaistus.

Kiti hormoninių vaistų šalutiniai poveikiai

Hormoniniai preparatai, tokie kaip estrogenas, progestogenas ar kontraceptikai, dažnai sukelia šalutinius poveikius, tarp kurių – galvos skausmai, pykinimas, nuotaikų svyravimai, krūtų jautrumas ir nuovargis.

Kortikosteroidų vartojimas gali sukelti nemigą, kataraktą, dažnesnes infekcijas ir neurologinius sutrikimus, įskaitant depresiją ar kitus nuotaikos pokyčius.

Netinkamai sureguliuotos skydliaukės pakaitinės terapijos dozės gali lemti nervingumą, širdies ritmo sutrikimus ir kitus neurofiziologinius simptomus.

Suprasti šiuos šalutinius poveikius svarbu, norint saugiai vartoti vaistus ir laiku pastebėti organizmo siunčiamus signalus. Jei pajutote neįprastą organizmo reakciją ar iki šiol nepatirtus simptomus, nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Hormoninių vaistų kontraindikacijos

Hormoninių vaistų vartojimas netinka visiems, todėl svarbu žinoti pagrindines kontraindikacijas ir galimas rizikas. Šių vaistų reikėtų vengti asmenims, turintiems krūties vėžio anamnezę, sergantiems sunkia kepenų liga, kraujo krešėjimo sutrikimais arba moterims, vyresnėms nei 60 metų ir vėlai pradedančioms pakaitinę hormonų terapiją po menopauzės. Tokiais atvejais PHT gali padidinti komplikacijų tikimybę.

Padidėjusi rizika taip pat tenka nėščiosioms, rūkantiesiems ir žmonėms, kenčiantiems nuo migrenos, nes šioms grupėms dažniau pasireiškia sustiprėję šalutiniai poveikiai ir hormonų terapijos sukelti sveikatos sutrikimai.

Kaip hormoninius vaistus vartoti saugiai?

Kadangi hormonų vartojimo poveikis gali būti labai individualus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris įvertins jūsų asmeninę riziką, sveikatos istoriją ir parinks tinkamiausią gydymo sprendimą. Reguliarus stebėjimas ir tinkamas dozės sureguliavimas padeda saugiai taikyti hormoninius vaistus ir sumažinti galimų komplikacijų riziką. Svarbu stebėti galimus šalutinius poveikius ir apie juos nedelsiant informuoti gydytoją. Taip pat reikėtų vengti rūkymo, perteklinio alkoholio vartojimo ir sąveikų su kitais vaistais ar papildais.

Užsiregistruoti šeimos gydytojo konsultacijai galiteČIA.